In the light of these principles, how does the mind absorb suffering? It discovers that resistance and escape — the “I” process — is a false move. Th… - Alan Watts

The pain is inescapable, and resistance as a defense only makes it worse; the whole system is jarred by the shock. Seeing the impossibility of this course, it must act according to its nature — remain stable and absorb.

"Kai mėginame pabėgti nuo baimės, mes stengiamės tuojau pat save atskirti nuo šio jausmo ir užfiksuoti jį. Interpretuojame jį, atsižvelgdami į prisiminimus, bandome prisitaikyti prie slėpiningos dabarties, lygindami ją su (prisimenama) praeitimi, įvardydami ir atpažindami ją.
Viskas būtų labai gražu, jei bandytum pasprukti nuo kažko, nuo ko gali pasprukti. Pabėgti naudinga, ieškant pastogės per lietų. Tačiau neaišku, kaip gyventi su dalykais, nuo kurių negalima pasprukti ir kurie jau yra tapę tavo dalimi. Iš tavo kūno nepašalinami nuodai, sužinojus jų pavadinimus. Mėginti kontroliuoti baimę, depresiją ar nuobodulį įvardijant juos - tai tarsi prietaringai tikėti užkeikimais bei užkalbėjimais.
Labai lengva suprasti, kodėl tai neveikia. Aišku, mes bandome atpažinti, įvardyti ir apibrėžti baimę, kad padaryti ją objektyvią, tai yra atskirtume nuo "Aš". Tačiau kodėl mes stengiamėss atsiriboti nuo baimės? Todėl, kad bijome. Kitaip tariant, baimė implikuoja bandymą nuo jos atsiskirti, tarytum galima būtų ugnį užgesinti ugnimi."

"The whole situation in and around at this instant is a harmony with which you have to find your own union if you are able to be in accord with Tao. When you have discovered your own union with it, you will be in the state of Te, sometimes rendered as "virue" or "grace" or "power,' but best understood as Tao realized in man.

This mysterious something has been called God, the Absolute, Nature, Substance, Energy, Space, Ether, Mind, Being, the Void, the Infinite—names and ideas which shift in popularity and respectabilitywith the winds of intellectual fashion, of considering the universe intelligent or stupid, superhuman or subhuman, specific or vague. All of them might be dismissed as nonsense-noises if the notion of an underlying Ground of Being were no more than a product of intellectual speculation. But these names are often used to designate the content of a vivid and almost sensorily concrete experience—the "unitive" experience of the mystic, which, with secondary variations, is found in almost all cultures at all times. This experience is the transformed sense of self which I was discussing in the previous chapter, though in "naturalistic" terms, purified of all hocus-pocus about mind, soul, spirit, and other intellectually gaseous words.