[T]he world as described is included in but is not the same as the world as it is. As a way of contemplation, it is being aware of life without think… - Alan Watts

Part of the difficulty seems to be that we educate a style of consciousness which ignores whatever is a constant sensation. Consciousness is ever upon the alert for new conditions in the environment so as to keep the rest of the organism I informed about adaptations that must be made, and this style of attention comes to eclipse the more open and total style of sensitivity that we have in the beginning.

Besides language, the child has to accept many other forms of
code. For the necessities of living together require agreement as to
codes of law and ethics, of etiquette and art, of weights, measures,
and numbers, and, above all, of role. We have difficulty in
communicating with each other unless we can identify ourselves in
terms of roles–father, teacher, worker, artist, “regular guy,”
gentleman, sportsman, and so forth. To the extent that we identify
ourselves with these stereotypes and the rules of behavior
associated with them, we ourselves feel that we are someone
because our fellows have less difficulty in accepting us-that is, in
identifying us and feeling that we are “under control.” A meeting of
two strangers at a party is always somewhat embarrassing when the
host has not identi.ed their roles in introducing them, for neither
knows what rules of conversation and action should be observed.

"Kai mėginame pabėgti nuo baimės, mes stengiamės tuojau pat save atskirti nuo šio jausmo ir užfiksuoti jį. Interpretuojame jį, atsižvelgdami į prisiminimus, bandome prisitaikyti prie slėpiningos dabarties, lygindami ją su (prisimenama) praeitimi, įvardydami ir atpažindami ją.
Viskas būtų labai gražu, jei bandytum pasprukti nuo kažko, nuo ko gali pasprukti. Pabėgti naudinga, ieškant pastogės per lietų. Tačiau neaišku, kaip gyventi su dalykais, nuo kurių negalima pasprukti ir kurie jau yra tapę tavo dalimi. Iš tavo kūno nepašalinami nuodai, sužinojus jų pavadinimus. Mėginti kontroliuoti baimę, depresiją ar nuobodulį įvardijant juos - tai tarsi prietaringai tikėti užkeikimais bei užkalbėjimais.
Labai lengva suprasti, kodėl tai neveikia. Aišku, mes bandome atpažinti, įvardyti ir apibrėžti baimę, kad padaryti ją objektyvią, tai yra atskirtume nuo "Aš". Tačiau kodėl mes stengiamėss atsiriboti nuo baimės? Todėl, kad bijome. Kitaip tariant, baimė implikuoja bandymą nuo jos atsiskirti, tarytum galima būtų ugnį užgesinti ugnimi."