Clear sight has nothing to do with trying to see; it is just the realization that that the eyes will take in every detail all by themselves, for so l… - Alan Watts

"Kai mėginame pabėgti nuo baimės, mes stengiamės tuojau pat save atskirti nuo šio jausmo ir užfiksuoti jį. Interpretuojame jį, atsižvelgdami į prisiminimus, bandome prisitaikyti prie slėpiningos dabarties, lygindami ją su (prisimenama) praeitimi, įvardydami ir atpažindami ją.
Viskas būtų labai gražu, jei bandytum pasprukti nuo kažko, nuo ko gali pasprukti. Pabėgti naudinga, ieškant pastogės per lietų. Tačiau neaišku, kaip gyventi su dalykais, nuo kurių negalima pasprukti ir kurie jau yra tapę tavo dalimi. Iš tavo kūno nepašalinami nuodai, sužinojus jų pavadinimus. Mėginti kontroliuoti baimę, depresiją ar nuobodulį įvardijant juos - tai tarsi prietaringai tikėti užkeikimais bei užkalbėjimais.
Labai lengva suprasti, kodėl tai neveikia. Aišku, mes bandome atpažinti, įvardyti ir apibrėžti baimę, kad padaryti ją objektyvią, tai yra atskirtume nuo "Aš". Tačiau kodėl mes stengiamėss atsiriboti nuo baimės? Todėl, kad bijome. Kitaip tariant, baimė implikuoja bandymą nuo jos atsiskirti, tarytum galima būtų ugnį užgesinti ugnimi."

The world of “suchness” is void and empty because it teases the mind out of thought, dumbfounding the chatter of definition so that there is nothing left to be said. Yet it is obvious that we are not confronted with literal nothingness. It is true that, when pressed, every attempt to catch hold of our world leaves us empty-handed. Furthermore, when we try to be sure at least of ourselves, the knowing, catching subjects, we disappear. We cannot find any self apart from the mind, and we cannot find any mind apart from those very experiences which the mind – now vanished – was trying to grasp.

It is interesting that Hindus, when they speak of the creation of the universe do not call it the work of God, they call it the play of God, the Vishnu lila, lila meaning play. And they look upon the whole manifestation of all the universes as a play, as a sport, as a kind of dance — lila perhaps being somewhat related to our word lilt